Remigijus Štaras: tikiuosi, kad trečiojo karantino jau nebus
Šių metų pirmieji aštuoni mėnesiai „Topo centro“ parduotuvėms buvo reikšmingai geresni nei anksčiau, tačiau faktinis metinis rezultatas priklausys nuo lemiamo egzamino – kalėdinio laikotarpio, į kurį dedamos didelės viltys, juolab kad rugsėjį ir spalį stebėtas šioks toks pardavimų augimo sulėtėjimas, sako R. Štaras. „Norėtųsi tikėti, kad pirmais rudens mėnesiais tebuvo laikinas spartaus augimo sulėtėjimas, kai klientai atšalus orams galbūt didesnę biudžeto dalį skyrė drabužiams ar avalynei įsigyti, bet prieš Kalėdas vėl žvilgsniai kryps į namų atnaujinimą, įrangą ir technologijas“, – teigia R. Štaras. Vienintelis sunkiai prognozuojamas veiksnys, anot pašnekovo, yra tas, kad neaišku, kaip keisis pandemijos situacija ir kokie bus Vyriausybės sprendimai.
„Manau, kad ir latviai nesitikėjo, kad jų šalyje vėl įves griežtą karantiną, ribojantį verslų veiklą. Rodos, dar tik buvo svarstymai, ir štai – uždarė. Manau, kad tikrai geriau, kai galioja tam tikri ribojimai negu įvedamas visiškas parduotuvių uždarymas. Kai tokie pavyzdžiai taip arti, tai kelia nerimą ir gyvename nežinioje nuo antradienio, kai išgirstame gandus iš Vyriausybės koridorių, iki trečiadienio, kai jau skaitome viešojoje erdvėje, kokie sprendimai priimti“, – komentuoja R. Štaras.
Žvelgdamas į pesimistiškesnį scenarijų su veiklos ribojimais, vadovas kalba apie kuklesnį verslo augimą, tačiau, anot jo, tokiu atveju gera žinia, kad liks daugiau prekių kitiems metams – prekės, kurių tiekimas dėl įvairių priežasčių yra apsunkintas, dabar buitinės technikos ir elektronikos prekybininkams kelia nemažai iššūkių.
„Mes turime pinigų, už kuriuos galime įsigyti populiariausių prekių, kalėdinio piko laikotarpiui dauguma jau atvežtos arba yra pakeliui, todėl nejaučiame jokios panikos ir nesiruošiame daryti neapgalvotų žingsnių. Niekas mūsų nespaudžia, deja, bet netrūksta ženklų, rodančių, kad tam tikruose segmentuose apskritai prekių trūks, nereikia būti dideliu genijumi, kad matytum, jog jau dabar kai kurie prekybininkai turi ne visų prekių“, – sako R. Štaras.
Jis vardija bent 30 pozicijų prekių, kur reikia pasistengti šiandien Lietuvoje surasti, ir tai ne tik aukšto populiarumo telefonas „Iphone 13“ ar žaidimų konsolė „PlayStation 5“, kurių pakankamo kiekio nėra ištisus metus, bet ir populiariausių modelių indaplovės ir kavos aparatai.
Vadovas svarsto, kokių žingsnių šiemet imsis didieji prekybos centrai, ar organizuos kasmetines išpardavimų akcijas, tokias kaip Juodasis penktadienis, nes bet kokius veiksmus gali pakoreguoti Vyriausybės sprendimai ir veiklos ribojimai. Jeigu vis dėlto bus nuspręsta drastiškiau valdyti pandemiją, bent šešioms savaitėms prekybininkų veikla bus suvaržyta, o didysis klausimas – nuo kada.
„Būtų gerai, jei tai neįvyktų visai prieš Kalėdas, bet, žinoma, jei ligoninės pacientais pildysis grėsmingai greitai, tokie sprendimai bus neišvengiami“, – pripažįsta R. Štaras.
Investicijų grąža
„Topo grupės“ investicijos liejamos į dvi sritis – į fizines parduotuves, kurių didmiesčiuose, daugiausia pagrindiniuose prekybos centruose, yra 34, ir į visą kitą ilgalaikį turtą, daugiausia – į skaitmeninius sprendimus.
Pastaruosius trejus metus kasmet investuojama ne mažiau kaip po 1 mln. Eur, pernai šis skaičius pasiekė 1,5 mln. Eur, nors naujų parduotuvių neatidaryta. R. Štaras neatmeta galimybės darsyk įsivertinti prasmingos, abipusiai naudingos investicijos į dar vieną prekybos centrą sostinėje „Panorama“, kuriame „Topo centro“ parduotuvės dar nėra. Kalbant apie didžiuosius prekybos centrus, prieš metus „Topo centro“ parduotuvių, be minėtos „Panoramos“, nebuvo ir Klaipėdos „Akropolyje“, tačiau čia veikia prekės ženklo sala.
„Esame pasakę visiems vystytojams, kurie galimai plėtos naujus prekybos centrus, kad tikrai domimės plėtra ir pretenduojame visuose juose būti, o kai yra abipusis interesas, dažniausiai žmonėms pavyksta susitarti“, – sako R. Štaras. Vilniuje „Topo centras“, įskaitant franšizės partnerius, turi šešias parduotuves, o skaičiuojant su sezonine parduotuve Palangoje, jų skaičius šalyje siektų 34.
Aktualiausias – didelis formatas
Į internetu užsakytų prekių atsiėmimo patirtį parduotuvėse besiorientuojantis „Topo centras“ vis labiau įsitikina, kad prasminga plėtoti verslą investuojant į erdvias, didelį prekių asortimentą ir įvairią patirtį parduotuvėse užtikrinančias parduotuves, o ne mažus paprastus prekių išdavimo punktus (angl. „click & collect“). „Kiti e. prekybininkai tos patirties negali užtikrinti ir čia regiu mūsų didįjį privalumą. Išties buvo pamąstymų iš mūsų partnerės „Euronics“ grupės, kad galbūt reikėtų mažesnio formato parduotuvių, ir galbūt tai buvo nebloga idėja, kol neatėjo pandemija ir neįvyko vartotojų elgsenos pasikeitimų“, – svarsto R. Štaras.
Jo požiūriu, nepaprastai didelis vaidmuo tenka profesionaliems konsultantams, kurie puikiai išmano produktus, o pats tinklas gali ne tik parduoti prekę, bet ir suteikti tam tikras paslaugas, užtikrinti tvarų bendravimą po pardavimo. „Atsiranda visai kito lygio pasitikėjimas, kai galime būti naujos kartos skaitmeniniu daugiakanaliu prekybininku, moderniu visomis prasmėmis“, – akcentuoja R. Štaras.
Didžiausias visų prekybininkų iššūkis yra pažinti klientą fizinėse parduotuvėse. Žinoma, gerbiant duomenų apsaugos reglamento reikalavimus, bet ir užtikrinant, kad tai būtų naudinga abipusiai. Štai prekiaujant internetu galima analizuoti duomenis įvairiais pjūviais, o fizinėje prekyboje dauguma prekybininkų apsiriboja kvitų ir srautų analize.
„Topo centras“, prieš dvejus metus įsidiegęs e. kainų etiketes, įsitikino, kad šis įrankis turi dvejopą naudą. Viena vertus, jis leidžia sutaupyti laiko, kai nebereikia keisti popierinių etikečių ir sumažėja dėl kainų skirtumų atsirandančių nepatenkintų klientų. Kita vertus, išryškėja dar viena nauda, susijusi su pirkimo patirtimi, kai klientai fizinėje parduotuvėje esančiose e. kainų etiketėse gali matyti, koks internete yra prekės įvertinimas ir bendras reitingas. Šią galimybę užtikrina komentarų platforma „Bazaarvoice“.
„Dabar mes ir tiekėjams galime svariau argumentuoti, jeigu kažkuri prekė turi žemesnį reitingą, skatindami imtis pokyčių“, – reziumuoja R. Štaras.
Kryptis – prognozuojamoji analitika
Vadovas užsimena apie investicijas į klientui ir įmonei naudingą duomenų analitiką, kurią vadina prognozuojamąja analitika. Vertinant pirkimo istoriją ir remiantis klientų apklausomis, bus bandoma užimti asmeninio konsultanto vietą kliento gyvenime ir siūlyti jam galimai tai, kas būtų aktualu. R. Štaras kalba ne vien apie prekes, bet labiau apie sprendimus. Kokie jie bus, paaiškės po to, kai dešimt iš „Topo centro“ darbuotojų suformuotų komandų užbaigs savo užduotis ir išgrynins aktualiausius „Topo sprendimus“. O jie, anot pašnekovo, bus įvairiausi, pradedant smulkiais išmaniaisiais įrenginiais ir baigiant sprendimais sodyboms.
„Tai nereiškia, kad pradėsime tiesti šviesolaidžius į sodybas, ne, interneto tiekėjais netapsime, bet galime pasiūlyti sprendimus, susijusius su maršrutizatoriais ir kitais įrenginiais“, – komentuoja R. Štaras.
Anot jo, išlieka amžinas klausimas, kaip likti subtiliu ir neįkyriu aktyviu prekybininku ir kaip įvertinti, jei žmogus nusipirko televizorių, po kurio laiko jam galima vėl siūlyti tokią prekę, nes vartotojų poreikiai skirtingi, vienam užtenka vieno įrenginio, o kitas perka po kelis, nes turi ne vieną kambarį ar net ne vienus namus.
„Manau, kad naudingi aktualūs siūlymai ir yra dabar mūsų sėkmingo vystymosi priežastis, bet siekiame čia tobulėti“, – sako R. Štaras.
