„Euronics International“ vadovas: vis daugiau mūsų partnerių iš Azijos svarsto kelti gamybą į Europą
Nuo pandemijos pradžios gamybos ir tiekimo grandinės iš Azijos patiria vis didesnį spaudimą, mikroschemų trūkumas verčia elektronikos, telefonų gamintojus mažinti gamybos apimtį ir dalį procesų organizuoti nebe Azijoje. Didžiausi žaidėjai, tokie kaip „Euronics International“, turi susitarimų ir su gamintojais, ir su vežėjais: su pirmaisiais sudarytos sutartys dėl tam tikrų kiekių prekių tiekimo, ir šie susitarimai užtikrina, kad pirmąsias naujausių produktų partijas nupirks būtent jie, o visa kita, kas lieka ir jeigu lieka, atitenka smulkesniems žaidėjams. Dėl krovinių gabenimo taip pat galioja ilgalaikiai susitarimai, kuriuose numatytos kainų svyravimo lubos. Tačiau tokius susitarimus turi tik patys didžiausi, daugelį metų darbą Azijos gamykloms užtikrinantys klientai.
„Elektronikos komponentų trūkumas, metalų brangimas, visų kitų žaliavų kainų augimas, taip pat ir gabenimo konteineriais iš Azijos kainų šuoliai prekybininkus verčia galvoti apie alternatyvas. Gerai, kad mes turime susitarimus, kurie mums leidžia kliautis partneriais. Tačiau derantis dėl papildomų kiekių, kurių, augant paklausai, mums reikia, atsiranda nemenkų iššūkių“, – VŽ sako J. Olsenas.
Anot jo, visiems papildomiems užsakymams taikomos jau naujos, rinkos gabenimo kainos. Kai kurie produktai, pavyzdžiui, išmanieji telefonai, gabenami ne konteineriais, bet oro transportu – keleiviniais reisais krovinių skyriuje keliauja iš Šanchajaus į Amsterdamą. Dalis prekių per Kazachstaną vežamos traukiniais. Europoje vežėjams vis daugiau problemų kyla dėl vairuotojų stygiaus, itin opus šis klausimas Jungtinėje Karalystėje, pažymi pašnekovas.
Keičiasi požiūris į gamybą Azijoje ir kai kurie gamintojai svarsto perkelti visus ar dalį procesų iš Azijos į, pavyzdžiui, Europą, tačiau tokius planus lydi svarstymai apie komponentus, kuriuos tektų atsiskraidinti į Europą.
„Tokie verslų perorganizavimai nevyksta per vieną dieną. Girdime iš tiekėjų, kad jie domisi įvairiomis rinkomis, žinome apie realius planus, susijusius su Lenkija. Suvokiama, kad būtina produktus gaminti arčiau šalių, kuriose jie parduodami, todėl visos europinės gamyklos jau visiškai apkrautos“, – komentuoja J. Olsenas.
„Euronics International“ gabena prekes iš Japonijos, Pietų Korėjos, Kinijos, Malaizijos, Vietnamo, Taivano, kitų šalių.
Paklaustas, kokią įtaką pandemija padarė bendradarbiavimui su Azijos partneriais, J. Olsenas sako, kad iš principo beveik visi partneriai liko nepasikeitę, šiame versle ypač svarbus ilgalaikis bendradarbiavimas, tad naujų tiekėjų per pandemiją atsirado vienas kitas.
Europos prekybininkams tenka spręsti, kaip atsigabenti prekes iš Azijos, kai pervežimas konteineriais pabrango nuo 2.500-3.000 Eur iki 15.000 Eur už konteinerį. Iš esmės pagrindinė šio brangimo priežastis – paklausos Europoje augimas, tad vežėjai neretai tiesiog siunčia į Azijos uostus tuščius konteinerius, nelaukdami, kol bus surinkta krovinių iš Europos.
„Manyčiau, kaip ir su komponentų trūkumu, konteinerių problema dar bus reikšminga mažiausiai pusantrų metų. Niekas nežino, ar tai – struktūrinė problema, tad kinai dvejoja, ar verta statyti daugiau laivų, įsigyti daugiau konteinerių paklausai patenkinti, ar pasiteisins milžiniškos investicijos, jeigu visgi nemažai gamyklų iškels gamybą į Europą. Gal tuomet tai laikinas paklausos augimas“, – svarsto J. Olsenas.
Anot jo, jeigu būtų nuspręsta iškelti gamyklas, tai irgi užtruktų, reikėtų bent pusantrų metų tokiems objektams atsirasti.
Įtaka kainoms
Iš anksto gamintojams pateikti užsakymai, užsitikrintos vietos konteineriuose bei gebėjimas subalansuoti lustų, metalų bei daugelio kitų komponentų kainų augimą leido „Euronics International“, o kartu ir „Topo grupei“ išlaikyti kainas panašiame lygyje kaip ir šių metų pirmoje pusėje. Visgi matyti, kad kai kurie tiekėjai, savo sprendimus grįsdami prekių trūkumu, brangstančiais komponentais ir kartais augančiais logistikos kaštais, siekia kelti kainas, sako Remigijus Štaras, „Topo grupės“ generalinis direktorius.
„Didelė perkamoji galia mums šiuo atveju yra derybinis privalumas, palyginti su kitais konkurentais, kurie arba negauna norimų prekių, arba turi už jas mokėti brangiau, – aiškina J. Olsenas. – Tai, kaip kainos keisis 2022 m. pirmąjį ketvirtį, priklausys nuo iššūkių, kuriuos sprendžiame. Sektoriuje kalbama apie 5% bendrą kainų augimo tikimybę.“
Prekybininkai konkuruoja dėl prekių iš naujų partijų tiekimo, pačios sudėtingiausios kategorijos – nešiojamųjų kompiuterių, namų apyvokos įrangos. Čia pirmiausia kalbama ne apie kainas, bet apie prekių pasiekiamumą naujose planuojamose partijose. Šiuose segmentuose kalbant apie kainą svarbu paminėti tai, kad komponentų trūkumas skatina gamintojus atsisakyti pigiausių modelių ir orientuotis į tai, kas sukuria didesnę vertę. Jau ir šių metų „Euronics International“ pardavimai rodo, kad kiekiu kompiuterių pardavimai augo 44%, nuo 1,1 mln. iki 3 mln., bet verte kilo 55%. Daugelyje segmentų, kur naudojami komponentai, situacija yra panaši, tikina J. Olsenas.
Pašnekovo teigimu, įvairūs veiksniai, tokie kaip transportavimo, žaliavų, energijos, komponentų kainų augimas, lemia bendrojo kainų lygio augimą.
Paklausos šuolis
Esminė tiekimo grandinės iššūkių, susijusių su prekių prieinamumu ir tiekimu, priežastis iš esmės susijusi su pandemija. Per pandemiją namų elektronikos pardavimai stipriai išaugo, visuomenei pradėjus daugiau laiko praleisti namuose, čia ir dirbama, ir mokomasi. Paprastai kasmet sektorius augdavo 1-2%, bet dabar, 2021 m., palyginti su 2020 m., stebimi stulbinantys augimo skaičiai, siekiantys 24%, sako J. Olsenas.
„Nuo 20 mlrd. Eur apyvartos pakilome iki 21,5 mlrd. Eur ir Europoje tapome didesni negu mūsų pagrindinis konkurentas „Media Markt“, – lygina jis.
J. Olsenas pastebi, kad pastaraisiais metais daugiausia laimi tie prekybininkai, kurie užtikrina tinkamą daugiakanalės prekybos patirtį savo klientams. Liekantys tik tradicinėje prekyboje be gerai išplėtoto e. komercijos kanalo auga lėčiau arba praranda turėtas pozicijas.
Elektronikos ir buitinės technikos prekybos versle svarbūs sprendimai, leidžiantys internetu užsakytas prekes atsiimti parduotuvėse arba prie jų įrengtuose paštomatuose, perduodant prekes klientui į automobilį. Kuo daugiau papildomos vertės, pavyzdžiui, ne tik parduoti prekę, bet ir ją instaliuoti, tuo didesnė tikimybė laimėti klientą.
Lietuvoje „Topo centro“ internetu parduodamų prekių dalis išaugo nuo 25% iki pandemijos iki 33% dabar, o parduotuvėse atsiimamų internetinių užsakymų dalis viršija 70%. Bendrovė akcentuoja, kad internetu užsakytas prekes suruošia ir pateikia atsiimti parduotuvėje per 30 min. nuo užsakymo.
Visos „Euronics International“ pardavimai internete prieš pandemiją sudarė apie 10%, 2020 m. pasiekta 21-22%.
„Taigi, paaugome dvigubai. Šiemet greičiausiai prisidės dar keli procentai. Labiausiai džiugina tai, kad konversijos rodiklis per karantiną siekė beveik 90% ir dabar išlieka pakankamai aukštas, apie 40%“, – komentuoja J. Olsenas.
